Tekstilės rūšiavimas Lietuvoje

Turbūt kiekvienas iš mūsų savo spintoje turime tokių drabužių, kurių jau nebuvome apsivilkę metus, kelis, o gal net keliolika? Asmeniškai aš turiu spintoje švarkelį, kurio nenešiojau jau kokius 8 metus. Gražus, stilingas švarkelis laukia, kada numesiu kelis perteklinius kilogramus ir vėl galėsiu jį apsivilkti. Esminis klausimas: kiek jis dar lauks...?

Per pastaruosius kelis dešimtmečius vieno statistinio ES piliečio nuperkamų drabužių kiekis išaugo 40 %. Dėl greitosios mados, greitųjų sezonų ir vis naujų stiliaus pokyčių šis mūsų pirkimas gerokai išaugino ir tekstilės atliekų augimą. Vis daugiau kalbama apie mados pramonės keliamą neigiamą efektą mūsų planetai.

Tad ką galime padaryti kiekvienas iš mūsų, norėdami prisidėti prie švaresnio rytojaus?

Levis perdirbti džinsai

 

Labai sunku viską nupasakoti, bet paprasčiausia būtų nebenešiojamus / sudėvėtus drabužius suskirstyti į 3 kategorijas:

  • puikios būklės: kurių tiesiog nebetinka dydis ar tėra dėvėti kelis kartus ir nepatikę;
  • geros būklės: ilgai nešioti drabužiai, kurie tiesiog pabodo, gali turėti smulkių defektų;
  • prastos būklės: su matomomis skylėmis ar neišplaunamai sutepti.

Atlikę pirmąją procedūrą – rūšiavimą – judame toliau. Geriausia, ką galime padaryti su puikios būklės drabužiais – juos toliau nešioti arba apsikeisti su draugais (?). Jei patys nebenorime nešioti, o draugai taip pat neima – tuomet galime lengvai tokius drabužius parduoti. Ebay, Vinted ar Skelbiu.lt tam puikiai tiks. Kas vienam atrodo nebereikalinga – kitam gali būti aukso vertės. Be to, pardavę susigrąžinsite dalį pirkimo kainos.

Geros būklės drabužiai taip pat gali būti sėkmingai parduoti, tačiau tuos, kurių niekas neperka, galima paaukoti įvairioms socialinėms organizacijoms. Taip pat galite savo rajone paieškoti vietinių dėvėtų drabužių parduotuvių ir paaukoti joms. Tiesa, pasidomėkite ką tokios parduotuvės daro su drabužiais, kurių nepavyksta parduoti. Tikrai nenorime, kad galop drabužis tiesiog nusėstų sąvartyne.

Ir liekame su prastos būklės drabužiais – tokius reikėtų rūšiuoti specialiuose tekstilės konteineriuose. Nors šiai dienai jų nėra tiek daug, kiek stiklo ar plastiko, tačiau Europos parlamentas yra priėmęs direktyvą, nuo 2025 m. įpareigojančią rūšiuoti ir tekstilės atliekas. Taip pat juos galite sėkmingai priduoti H&M ar kitoje drabužių parduotuvėje, kurie už tai netgi suteiks jums kelių eurų nuolaidą apsiperkant (tik nepamirškite, kad rinktis reikia atsakingai).

Perdirbti Levis Skateboarding džinsai

Dar keletas patarimų:

  • Natūralus pluoštas gali būti panaudotas kompostavimui, tačiau atkreipkite dėmesį, kad drabužis turi būti vientisos medžiagos. Sagos, užtrauktukai ar bet kokia kita dalis, turinti nenatūralių pluoštų, turi būti iškirpti.
  • Iš sudėvėtų drabužių galite pasigaminti puikių šluosčių namų tvarkymui. Tiesiog sukarpykite savo marškinėlius – ir voila. Ir namai bus švarūs, ir drabužis pernaudotas.

Drabužių ir apskritai tekstilės perdirbimas yra gan sudėtingas procesas. Didžiausia problema, kad didžioji dalis mūsų drabužių yra sudaryti iš audinių mišinių (medvilnė + poliesteris ir t. t.) Tad realiai tokių gaminių kol kas visiškai perdirbti net neįmanoma dėl medžiagoms reikalingų skirtingų perdirbimo metodų. Tad geriausia, ką galime daryti šianidien, yra „perdirbti“ prieš perkant. T. y. pagalvokime, kokį drabužį perkame, kiek kartų jį panaudosime ir kaip ilgai juo galėsime džiaugtis. Nepaisant to, kad greitoji mada mus skatina vaikytis naujų spalvų ir kirpimų, nepasiduokime, atraskime savo stilių ir jo laikykimės. Užeikime kartais į dėvėtų drabužių parduotuves ir apžiūrėkime, ką jos siūlo.

Esminė mano žinutė: geriausias būdas rūšiuoti drabužius – atsakingai juos rinktis nuo pat pradžių.