Džinsų istorija

Šiandien džinsus mėgsta visi – nepriklausomai nei nuo amžiaus, nei nuo lyties, tautybės ar socialinio statuso. O iš kur kilo džinsų audinys ir kokia jo istorija? Apie tai trumpai papasakosiu šiame įraše.

 

Džinsinio pluošto (denim) gimimas iš Nimes (de Nîmes)

Manoma, kad džinsinis pluoštas, kaip ir galima tikėtis, gimė madų sostinėje – Prancūzijoje. Tuo metu audėjai, norėdami nukopijuoti Italijoje gamintą populiarų darbo drabužių audinį, netikėtai išaudė džinsą. Tiesą sakant, nelabai suprantu techninės šio reikalo dalies – bet kažkaip „audžiant ataudus po metmenų siūlais“ (kad ir ką tai reikštų). Ataudus jie nudažė indigo spalva, o metmenis paliko baltus, ir taip, visai netikėtai, bekopijuodami italus, netyčia išaudė pirmąjį džinsinį audinį.

Tą audinį taip ir pavadino: Serge de Nîmes (išvertus būtų „pynimas iš Nimes“).

 

Levi‘s Strauss & Co pradžia

1851-aisiais metais žydų padėtis Europoje jau prastėjo, tad Leob‘as Strauss‘as išvyko iš gimtojo Buttenheim‘o, Vokietijos, pas brolį į Niujorką, kur šis jau turėjo įkūręs krautuvėlę. Kelis metus padirbęs su broliu ir išmokęs prekybos amato, Loeb‘as pasikeitė vardą į Levi‘s ir išvyko į Vakarus, San Francisko link, kur jau buvo prasidėjusi aukso karštinė. Levi‘o tikslas buvo išplėsti šeimos verslą ir įsikurti ten, kur buvo didžiausia darbo drabužių paklausa.

Vakaruose vienu Levi‘o klientu tapo siuvėjas Jacob‘as W. Davis‘as. Jis gavo užsakymą iš auksakasių įmonės, kad sukurtų tvirtas kelnes, kurios atlaikytų svorį kišenėse. Tad Davis‘as sugalvojo sutvirtinti Iš Levi‘so pirktą audinį su kniedėmis, ir jam pavyko. 1873-ių metų gegužės 20 dieną Davis‘as pateikė patentą JAV patentų biurui, ir taip gimė pirmieji džinsai!

Pirmųjų džinsų patentas

Kadangi Levi‘s, kaip audinio tiekėjas, buvo svarbus, taip susikūrė „Levi‘s Strauss & CO“. 1870-aisiais kolektyvas pradėjo darbus, ir jau 1890-aisiais pirmieji džinsai pasiekė pirkėją.

Panašūs konkurentai atsirado tik po beveik 20 metų – „Wrangler“ (1905) ir „Lee“ (1911).

 

Džinsų, kaip darbo drabužio, pradžia

Dėl tvirto audinio iš pradžių džinsus itin pamėgo kaubojai, kasyklų darbuotojai ar ūkių darbininkai. Audinys buvo palyginus pigus, o jau minėto James‘o patentas dar labiau sutvirtino šią aprangą, padidino jos tvirtumą, todėl susilaukė didelio pasisekimo tarp įvairaus pobūdžio darbininkų.

Džinsai karo metais (1940-ieji)

Karo metais džinsų gamyba sumažėjo dėl žaliavų stokos, bet amerikiečių kariai vykdami už Atlanto pasiimdavo jau pamėgtus džinsus, ir taip džinsas tapo nebe tik darbo drabužiu, bet ir laisvalaikio apranga.

Pokaris: džinsų kelias į šlovę

Pokario metais džinsų gamintojai vietoj sagų pradėjo naudoti užtrauktus. Tai padėjo išpopuliarinti džinsus tarp jaunesnių pirkėju, tad šie jau nešiojo džinsus kaip laisvalaikio drabužį. Filmų žvaigždės, tokios kaip Marlon‘as Brando ar Merilyn Monroe, neatsilikdami nuo mados taip pat dėvėjo džinsus tiek filmavimų metu, tiek laisvalaikiu.

Marlyn Monroe su džinsais

O tada jau visi norėjo atrodyti taip, kaip atrodė kino žvaigždės ekranuose, tad džinsų populiarumas augo kaip ant mielių.

Marlonas Brando džinsai kine

Džinsai tapo savotišku maišto prieš sistemą simboliu, ir jaunimas, protestuodamas prieš Vietnamo karą, pradėjo dar intensyviau nešioti džinsus, juos patys perdarydami. Siuvinėjimai, plėšymai ar įvairios emblemos tapo saviraiškos priemone. Tiesaus kirpimo džinsai tapo tokiu akivaizdžiu pasipriešinimo ženklu, kad juos net buvo uždrausta nešioti daugumoje mokyklų.

Džinsų populiarumas vis augo, ir, kaip sakė vienas tuometinis žurnalistas, „90 % Amerikos jaunimo džinsus nešioja visur, išskyrus lovą ir bažnyčią“.

Na, o amerikiečių kariai, kurie vis dar buvo kitose šalyse, nešiodavo džinsus laisvalaikiu, ir taip džinsas plito pasauliniu mastu. Džinsai simbolizavo laimingesnį ir smagesnį gyvenimo būdą, kurio tuo metu itin stigo, ypač po Antrojo pasaulinio karo.

Hipių laikai

Tęsiant kelionę laiku, 1950-ųjų pabaigoje ir per 60-tuosius džinsas tapo saviraiškos, individualumo ir pasipriešinimo simboliu. Studentai, norėdami pademonstruoti savo nepasitenkinimą karu, džinsus dėvėjo kaip neoficialią pasipriešinimo uniformą. Maždaug tuo pat metu paspartėjo moterų emancipacija, kurios, pabrėždamos savo seksualumą, taip pat dėvėjo džinsus. Tokie džinsai buvo drąsesni, įprastai siauresniu liemeniu ir platėjantys nuo kelių.

 

Platėjantys džinsai populiarėjo 70-80-aisiais

Iki 80-tųjų džinsai ir toliau sėkmingai populiarėjo tiek Amerikoje, tiek už jos ribų. Ypač paplito tarp jaunimo. Taip pat žinant, kad džinsas gali iškęsti beveik viską, vis daugiau vartotojų pradėjo dekoruoti džinsus: blizgučiai, siuvinėjimai, dažymas ar dekoravimas karoliukas – džinsas tapo saviraiškos rūbu.

 

Dizaineriai pradeda naudoti džinsą

1980-aisiais džinsas „įsimetė“ ir į daugiau subkultūrų: pankai, rokeriai taip pat atrado džinsą. Nauja džinsų dažymo technika, vadinama acid wash, džinsiniai sijonai, plėšyti džinsai atrado savo vietą džinsų istorijoje. Taip pat 80-tieji tapo džinsams lūžio metais, nes tuometiniai dizaineriai pradėjo džinsus įtraukti į savo kolekcijas. Calvin Klein‘as ir Armani sukūrė Premium tipo džinsus. Italų dizaineris Adriano Goldschmied‘as, žinomas kaip „džinsų krikštatėvis“ ir Premium džinsų pionierius, išpopuliarino naujo kirpimo džinsus – skinny (naudodamas tamprų džinso audinį). Dalis dizainerių, norėdami neatsilikti nuo madų, taip pat pradėjo kurti skinny džinsus: kai kurie jų buvo tokie aptempti, kad pirkėjai turėdavo atsigulti, norėdami užsisegti užtrauktuką.

 

Hip-hop‘o era ir džinsai

90-tieji išvydo dar kelis naujus džinso sukirpimo variantus, kuriuos itin pamėgo repo ir hip hopo atstovai. Tai šnekamojoje kalboje baggy vadinami džinsai. Laisvi, tiesaus kirpimo, su žemu klynu, apsmukę džinsai puikiai tiko repo kultūrai. Moterims buvo pasiūlyti bootcut džinsai – tai apačioje platėjantys džinsai, puikiai tikę kasdieniam dėvėjimui. Merginų pop grupės, tokios kaip TLC, „Spice Girls“ ar „Destiny‘s Child“, išpopuliarino tokio tipo džinsus tarp savo gerbėjų.

Justin Timberlake'o džinsinis stilius 2000-taisiais

Dar vienas svarbus tuometinis stiliaus atradimas buvo džinsiniai kombinezonai ir oversize‘iniai džinsiniai švarkai, kurie, beje, sėkmingai grįžta į madą ir pastaraisiais metais. Įžymybės tokius didintus švarkus derindavo su panašios spalvos džinsais – tai buvo dažnas vaizdas ant žurnalų viršelių ar raudonų kilimų.

Drew Barrymore džinsinis stilius

Nuo tų laikų džinsas tik populiarėjo. 2000-aisiais visas dėmesys teko „pasigamink pats“ džinsams. Aukštas liemuo užleido pozicijas žemam liemeniui ir labiau aptemptiems džinsams, tačiau pastaraisiais metais tendencijos vėl keičiasi – mados ciklas vėl grįžta į 80-tuosius – 90-tuosius, tad ir džinsų mados keičiasi.

 

Tačiau džinsai visuomet išlieka viena populiariausių aprangos prekių. Praktiškai kiekvienas aprangos prekės ženklas turi savo džinsų linijas, tačiau „Levi‘s“, „Wrangler“ ar „Lee“ džinsai visa dar išlieka legendiniais džinsų gamintojais. Vertinant tvarumą ir gamtosaugą, vis daugiau džinsų gamintojų ieško būdų, kaip tvariai gaminti džinsą, naudojant mažiau vandens ar chemikalų. Kuriami nauji prekių ženklai, kurie savo gamybą grindžia perdirbimu ir gamtos tausojimu: pavyzdžiui, „Paige“, „Citizens of Humanity“, MUD yra šių pozicijų lyderiai. Žiūrint į ateitį, daugumos kompanijų siekis yra sukurti 100 % iš perdirbtų džinsų pagamintus modelius, o kada tai nutiks – laiko klausimas, nes jau dabar nemažai kompanijų į savo džinsus įtraukia dalį perdirbto audinio.

 

Na, o „Folded Tellers“ kolektyvas taip pat atsakingai žiūri į džinsų prekybą. Iš Amerikos perkame nurašytus džinsus, kurie ne utilizuojami, bet mūsų čia sutvarkomi, pataisomi ar perdaromi tam, kad tausotume gamtą ir skleistume žinutę: nebūtina viską pirkti tik nauja.

Pagalvokime, kiek visko po savęs paliekame, ir pradėkime nuo mažų dalykų.

Tad kviečiame apžiūrėti mūsų parduotuvę internete!